Dekoratyvinis tinkas, dažai, glaistai, gruntas, lakai
LietuviųEnglish Svetainės medis mail Dekoratyvinis tinkas, dažai, glaistai, gruntas, lakai
Apie mus |Klauskite |Kontaktai |Prekybos vietos |Partneriai
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas

Statybinių apdailos medžiagų gamyba

Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas

Nuo 1991 m. Igno Kriščiūno firma “IGIS” išsikovojo vietą tarp Lietuvos statybinio glaisto, grunto ir dažų gamybos lyderių.

Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
  • <p>Statybinių apdailos medžiagų gamyba</p>
  • <p>Nuo 1991 m. Igno Kriščiūno firma “IGIS” išsikovojo vietą tarp Lietuvos statybinio glaisto, grunto ir dažų gamybos lyderių.</p>

Statybinių
apdailos medžiagų gamyba

 
Mediena ir jos apsauga
Mediena ir jos apsauga
                                                                     Medienos apsauga
 
Pagrindo būklė
Dar nenupjautas medis savyje turi iki 80 % vandens, o medienoje, priklausomai nuo klimato, skirtoje naudoti išorei gali būti nuo12 iki 25 % likutinės drėgmės ir 6-12% likutinės drėgmės - skirtoje naudoti vidui. Mediena yra išlaikoma ar kitaip sureguliuojama jos drėgmė prieš pradedant ją dengti apsauginėmis dangomis, kad išvengti deformacijų ir sutrūkinėjimų nuo per didelių susitraukimų.
Medienos rūšys itin skiriasi savo geba sugerti dengimo medžiagas ir jų poveikiu dangos kokybei naudojimo laikotarpiu. Dauguma minkštosios medienos rūšių lengvai sugeria dengimo medžiagas, nors dažnai patiriama rūpesčių, kai mediena yra per daug sakinga. Bendruoju atveju maža vandens absorbcija ir atsparumas matmenų kitimui yra medienos charakteristikos, kurios palankios dangų sistemos padengimui. Drėgnųjų atogrąžų kietoji mediena dažniausiai pasižymi savybe labai gerai sugerti dažus, nors jų sugeriamoji geba gali gerokai skirtis. Kai kurių rūšių kietoji mediena, pvz., ąžuolo, iroko ir tikmedžio, reikalauja ypatingo dėmesio.
 
Apibrėžimai, paaiškinimai
 
Mėlynė         Medienos paviršiaus dėmėjimasis dėl pelėsių(grybų) keičiančių spalvą į mėlyną ar juodą, dažnai suardančių paviršiaus dangą
 
Tuklumas     Sausos plėvelės storio vertinimas regimuoju būdu
                      PASTABA :tuklumas klasifikuojamas pagal išmatuotą plėvelės storį
 
Puvinys         Grybų sukeltas medienos irimas jai minkštėjant, prarandant tvirtumą bei masę, taip pat dažnai keičiantis jos tekstūrai ir spalvai
 
Medienos konservantas   Biocido turintis produktas, kuriuo padengus medieną stabdomas jos irimas ir(arba) spalvos pokytį sukeliančių organizmų vystymasis
 
Taninai         Tano rūgštys- organiniai aromatiniai polifenolio junginiai
 
 
Sausa mediena susideda iš celiuliozės, lignino, hemiceliuliozės ir nedidelių kiekių ekstraktų (5-10)%. Ekstraktai savyje turi taninų ir kitų polifenolio druskų, dažančių medžiagų, riebalų, dervų, eterinių aliejų, vaško, krakmolo ir kitų medžiagų. Egzotinėje medienoje yra iki 30 % tokių ekstraktų. Dėl šių ekstraktų turi būti naudojami blokuojantys gruntai. Blokuojantis gruntas neleidžia iš medienos ekstraktams patekti į viršutinį dažų sluoksnį ir tuo pačiu neleidžia gelsti viršutinei dangai.
Vos tik nupjauta mediena po 12 val gali pradėti keisti spalvą. Veiksniai kurie ardo medieną:
Saulės šviesa:                    UV spinduliai ardo ligniną(medienoje yra iki 25-30% lignino, kuris celiuliozės pluoštą suklijuoja) - svarbią sudedamąją medienos dalį. Tada medienos paviršius gelsta, pilkėja, trūkinėja ir skilinėja.
Drėgmė:                             Drėgmės įgėrio iš išgarinimo bei temperatūrų svyravimai lemia plyšių susidarymą medienoje. Jautresnės medienos rūšys, pvz. spygliuočiai gali pamėlynuoti arba gali atsirasti medieną ardančių grybelių.

Medieną ardantys grybeliai ir vabzdžiai paveikia ir suardo svarbias konstrukcines medinio namo dalis Tam tikslui mediena turi būti nugruntuota apsauginiu gruntu su biocidais.

Mediena pagal kietumą yra skirstoma į šias kategorijas:
 
- labai minkšta                     epušė, drebulė, kėnis, eglė, tuopa, gluosnis, karklas
- minkšta                               liepa, alksnis, beržas, maumedis, rytinis platanas
- vidutiniškai kieta                guoba, pušis, dervinga pušis, kaštonas
- kieta                                     ąžuolas, uosis, tikmedis, kriaušė
- labai kieta                           bukas, raudonmedis, kukmedis, riešutmedis, hikorija
- kauliškai kieta                    juodmedis, brantmedis, kvebrachas
Medienos tūrinis tankis didėja didėjant medžio kietumui. Medienos tūrinis tankis sausoje būsenoje yra tarp 0,1g/cm3 (balza, ochroma) ir 1,2 g/cm3 (brantmedis).
 
Dangų sistemos kokybė priklauso nuo medienos paviršiaus paruošimo; dažniausiai yra didelis patvarumas padengus pjautinės, o ne obliuotos medienos paviršius.
Praktikoje gali būti įvardyta visa eilė pagrindo poveikio tipų, tarp jų:
-         medienos rūšis;
-         šviežia nepadengta mediena;
-         dėl ilgo naudojimo suirusi mediena;
-         konservantais apdorota mediena;
-         gamyboje gruntuota mediena;
-         klimato paveikta danga, norint atgaminti apdailą.
 
Labai svarbu, kad nusilupusios ar silpnai sukibusios dangos ir suirusi mediena prieš remontą būtų pašalinta.
Esamos dangų sistemų sistemos suderinamumas su kitokio tipo dangų sistema, kuri dengiama remontuojant, neturėtų būti nustatomas be konsultacijų ir, jei reikia, be atitinkamų bandymų.
 
Medienos dangų eksploatacinių savybių vertinimas
 
1- Dangos puslėtumas
2 -Trūkinėjimas
3 – Lupimasis, sluoksniavimasis
4 – Adhezija
5 – Vandens absorbcija
 

Medienai skirtos dangos visų pirma sumažina medienos traukimąsi ir brinkimą bei pilkėjimą. Apsauginiai (giluminiai antiseptiniai) gruntai saugo medieną nuo puvimo mėlynavimo, grybelių ir pelėsių. Gruntinai dažai sustiprina atsparumą drėgmei, apsaugo nuo grybelių, blokuoja taninus ir sudaro gerą pagrindą dažymui. Užnešti 1-2 sluoksniai gruntinių dažų turi apsaugoti viršutinę dangą. Gruntinių dažų palikti ilgai neuždažytų negalima, nes jo rišiklis alkidas veikiamas atmosferos prarandą blizgesį, išdega, gelsta ir stipriai skilinėja. Tačiau labai svarbu išlaikyti džiūvimo laiką tarp atskirų operacijų. Medienos dažų rišiklis yra grynas akrilas. Akrilinės dispersijos užtikrina gerą ilgaamžiškumą, adheziją, blizesį, atsparios trūkinėjimui, kreidėjimui ir purvui. Medienos dažai tonuojami neorganiniais pigmentais. Tamsi spalva irgi problema, nes prieš saulę danga įkaista iki 80º C temperatūros ir iš sakuotos medienos pradeda skirtis sakai .Tai duos dėmes ant dangos . Tokiu atveju būtina medieną dažyti gruntiniais dažais.

Išorinių medinių paviršių dengimo medžiagos ir dangų sistemos klasifikuojamos pagal EN 927-1
 
Klasifikavimas pagal galutinį produktą

Galutinio naudojimo kategorija
Leistinas medienos matmenų kitimas
Būdingieji galutinio naudojimo pavyzdžiai
Nestabilioji
Leistinas laisvas kritimas
Persiklojantys sujungimai, tvorų tvėrimas, sodų stoginės
Pusiau stabilioji
Leistinas ribotas kritimas
Sujungimai iškišomis išėmomis, mediniai namai ir vasarnamiai, sodo baldai
Stabilioji
Leistinas mažiausias kritimas
Stalių dirbiniai, taip pat langai ir durys

 Klasifikavimas pagal išvaizdą

 Pagal išvaizdą klasifikuojama atsižvelgus į šias savybes:
a) tuklumą;
b) dengiamumą;
c) veidrodinį blizgesį
 
Tuklumas(plėvelės storis)
 
Klasifikavimas pagal tuklumą pagrįstas sausos plėvelės storio matavimo 5A metodu, nurodytu ISO 2808:1991, ir jo kategorijos yra šios.
a)      labai žema: vidutinis storis mažiau kaip 5µm;
b)      žema: vidutinis storis nuo 5µm iki 20 µm ;
c)      vidutinė: vidutinis storis daugiau kaip 20µm ir iki 60 µm ;
d)      aukšta: vidutinis storis daugiau kaip 60µm;
       
Dengiamumas
 
Klasifikavimo pagal dengiamumą kategorijos yra šios:
 
a) nepermatomoji:                dangų sistemos, kurios uždengia visas pagrindo spalvas ir raštus, bet nepaslepia paviršiaus profilio;
b) pusiau permatomoji:         dangų sistema, kuri nevisiškai padengia medinį paviršių;
c) permatomoji:                       dangų sistema, kuri leidžia medinį paviršių aiškiai matyti.
 
Blizesys
Klasifikavimas pagal veidrodinį blyzgesį pagrįstas atspindžio rodiklio vertėmis, išmatuotomis 60 ° kampu, taikant ISO 2813 aprašytą metodą, ir jo kategorijos yra šios.
 
a) matinė:                              atspindžio rodiklis iki 10;
b) pusiau matinė:                 atspindžio rodiklis didesnis kaip 10 ir iki 35;
c) pusiau blizganti:              atspindžio rodiklis didesnis kaip 35 ir iki 60;
d) blizganti:                            atspindžio rodiklis didesnis kaip 60 ir iki 80;
e) labai blizganti:                  atspindžio rodiklis didesnis kaip 80;
 
 Klasifikavimas pagal naudojimo sąlygas
 
Dengimo medžiagų ir dangų sistemų klasifikavimaas pagrįstas naudojimo sąlygomis, atsižvelgiant į konstrukcinius veiksnius ir klimatines sąlygas. Naudojimo sąlygos yra šios:
 
a)      švelnios;
b)      tarpinės;
c)      sunkios;

kaip nurodyta 2 lentelėje.
2 lentelė. Klasifikavimas pagal naudojimo sąlygas

Konstrukcija
Vidutinis
Atšiaurus
Ekstremalus
Dengtoji
švelnios
švelnios
tarpinės
Pusiau dengtoji
švelnios
tarpinės
sunkios
Atviroji
tarpinės
sunkios
sunkios

Bet kurios dangos, padengtos medienos paviršiuje, funkcija yra laidumo vandeniui ir su juo susijusių gaminio matmenų kitimo valdymas. Skirtingos galutinio naudojimo kategorijos susietos su skirtingais reikalavimais. Tvoroms ir tam tikro tipo stoginėms matmenų valdymas yra mažiau svarbus negu stalių gaminiams, ir didesnis laidumas vandeniui gali būti naudingas. Tačiau apsauga nuo tiesioginio lietaus vandens absorbcijos yra tikslinga.
 
Išvaizda apibūdinama tuklumu, dengiamumu ir blizgesiu.
Būdingos dangų sistemos gali būti klasifikuojamos:
 
Blizganti alkidinė dangų sistema: aukštos kategorijos tuklumo; nepermatomoji; labai blizganti.
 
Blizganti lateksinė dangų sistema: vidutinės kategorijos tuklumo; nepermatomoji; blizganti.
 
Dengiamumas daro tiesioginį poveikį gebėjimui absorbuoti ar atsispindėti potenciailiai žalingą saulės spinduliuotę. Dažniausiai permatomųjų dangų tinkamumo trūkmė yra trumpesnė kaip nepermatomųjų dangų sistemų ir į tai turi būti atsižvelgiama. Dengiamumo poveikis patvarumui turės būti papildytas atsižvelgiant į dangų sistemos spalvą. Tamsios spalvos žymiai stipriau absorbuos saulės spinduliuotę kaip šviesios. Juodas paviršius tiesioginėje saulės šviesoje gali įkaisti iki 80 °C, kai tuo tarpu baltos spalvos dangų sistema įkaista iki 40°C . Poveikio veiksniai gali būti medienos pleišėjimas, dervų išsiskyrimas, dangų sistemos irimo sparta, drėgmės kiekis ir grybo augimas, todėl kiekvienos sistemos atveju tikroji kokybė bus savita.
 
Tam tikros kompozicijos laidumas vandeniui valdomas tuklumu, ir per sistemą, kurios žema tuklumo kategorija, vandens prasiskverbimo sparta didesnė.
Elektroninė prekyba

IGIS RESTA 2011

 Atstovai:   Latvija                                        

                                                  

          perfex@inbox.lv

       Mob .tel. +371 292 49 272  

  

Dažai

Lubų ir sienų dažai
Mineralinių fasadų dažai
Medienos dažai
Metalo dažai

 

Gruntas

Sukibimą gerinantis gruntas
Silikoninis gruntas 
prieš dekoratyvinį tinką

Glaistai

Tradiciniai glaistai
Lengvieji glaistai
Glaistas gipskartonio siūlėms ir įtrūkimams

Lakai

Blizgus vidaus sienų lakas 
Matinis vidaus sienų lakas

 

 

Dekoratyvinis tinkas

Dekoratyvinis tinkas vidaus darbams 
Dekoratyvinis tinkas fasado darbams 
Silikoninis dekoratyvinis tinkas

 

Centrinis biuras, gamykla

 

I. KRIŠČIŪNO FIRMA "IGIS"

Tinklų g. 33, Panevėžys
Tel.  +370 45 584580
Faks. +370 45 584581
El. p. info@igis.lt
www.igis.lt

Specializuoti salonai

 

Ukmergės g. 283b, Vilnius 
Tel. 8-5-649-15155   
el. p. vilnius@igis.lt 
Darbo laikas: 
I - V 8 - 18 val.; VI 9 - 14 val.

 

Draugystės g. 13A, Kaunas             
Tel. 8-699-65528  
el. p. kaunas@igis.lt
Darbo laikas: 
I - V 8 - 18 val.; VI 9 - 14 val.

 

Šilutės pl.56, Klaipėda 
Tel./ faks. 8-652-14611   
el. p. klaipeda@igis.lt
Darbo laikas: 
I - IV 8 - 18 val.; V 8 - 17 val.; VI 9 - 14 val.

 

Klaipėdos g. 63, Panevėžys 
Tel. 8-685-25334  
el. p. panevezys@igis.lt
Darbo laikas: 
I - V 8 - 18 val.; VI 9 - 15 val.

 

 

© I. KRIŠČIŪNO FIRMA "IGIS" Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių tinklapių kūrimas www.proweb.lt web dizainas