Dekoratyvinis tinkas, dažai, glaistai, gruntas, lakai
LietuviųEnglish Svetainės medis mail Dekoratyvinis tinkas, dažai, glaistai, gruntas, lakai
Apie mus |Klauskite |Kontaktai |Prekybos vietos |Partneriai
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas

Statybinių apdailos medžiagų gamyba

Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas

Nuo 1991 m. Igno Kriščiūno firma “IGIS” išsikovojo vietą tarp Lietuvos statybinio glaisto, grunto ir dažų gamybos lyderių.

Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
  • <p>Statybinių apdailos medžiagų gamyba</p>
  • <p>Nuo 1991 m. Igno Kriščiūno firma “IGIS” išsikovojo vietą tarp Lietuvos statybinio glaisto, grunto ir dažų gamybos lyderių.</p>

Statybinių
apdailos medžiagų gamyba

 
Mineralinių fasadų dažai
Mineralinių fasadų dažai
                                                 Mineralinių fasadų dažai
 
               Šiems dažams keliami griežtesni, palyginus su vidaus apdailos dažais, reikalavimai.  Dažai išorės apdailai, dengiami ant tinko, betono, plytų mūro, akmens ir kitų mineralinių paviršių vadinami fasadiniais. Fasadų dažymas tai vienas iš architektūrinio sprendimo stilistinių elementų, bet ir tuo pačiu tai yra svarbi fasadų apsauga nuo atmosferinių reiškinių bei aplinkos poveikių. Vienas iš pačių pavojingiausių fasadų priešų yra vanduo, ar ji būtų skystame, užšaldytame ar garų pavidale, nes dauguma statybinių medžiagų lengvai įgeria vandenį. Apie 75% visų fasado defektų sąlygoja drėgmė. Vanduo ir drėgmė yra dažniausiai pastatų ardymo, įtrūkių ir kitų defektų priežastis. Vanduo veikia pastatų fasadus iš išorės (lietaus vanduo), iš pastato apačios - kylantis vanduo, taip pat veikia fasadus ir vanduo, esantis pastato viduje (įsigerianti drėgmė ir kondensacijos vanduo). Tačiau ir UV spinduliai ir oro užterštumas sukelia reikšmingus fasadų defektus. Esančios ore pavojingos medžiagos palieka fasadų paviršiuje smėlio, dulkių ir pelenų pėdsakus. Tai ypač aktualu tankiai apgyvendintuose miestų regionuose. Ypatingai pavojinga tampa vandens ir pavojingų medžiagų, tokių pavyzdžiui, kaip sieros dioksidas, kombinacija, nes šis „rūgštus lietus“ gyliai įsiskverbia į dangos poras ir sukelia fasadų pažeidimą bei spalvos praradimą. Drėgmė, esantis ore anglies dioksidas, aukštos temperatūros ir saulės šviesa sukelia pelėsinių grybų ir dumbliagrybių augimą. Fasadai biologiniais teršalais ypač užteršiami kaimo vietovėse, kur dėl netoliese esančių miškų, pievų ir vandens telkinių būna santykinai didelis oro drėgnis. Dumbliagrybiai, pelėsiniai grybai, samanos ir kerpės padengia fasadus žalsvomis arba pilkomis apnašomis, kurios atrodo kaip nešvarumai. Tik mikroskopiškai ištyrus nustatoma, kad tai – biologiniai teršalai. Šios apnašos ne tik negražiai atrodo, bet ilgainiui gali sugadinti ir fasadą. Grybeliai, dumbliai, bakterijos ir pelėsiai fasaduose gali sukelti tokias pasekmes kaip dėmių atsiradimą, spalvos pakeitimą, kvapą, drėgmės padidėjimą, medžiagos irimą, atsisluoksniavimą, susidėvėjimą. Turbūt dažnam teko matyti naujų ar rekonstruotų pastatų fasadus, išmargintus baltų dėmių, kurias sudaro į fasadų paviršių išeinančios druskos. Tai nepageidautinas, tačiau gana įprastas reiškinys tinkuotiems, betono ar mūro paviršiams. Esančios statybinėse medžiagose ir grunte druskos tirpsta vandenyje ir esant napakankamai apsaugai nuo drėgmės prasikverbimo, pereina į mūrą. Po drėgmės išgaravimo druska įsotina tinką. Ten ji gali kristalizuotis, įšeiti į paviršių ir netgi suardyti tinką ir mūrą. Tokio tipo defektai visų pirma stebimi fasadų apatinėje dalyje. Yra keleta druskų, kurios sukelia statybinių konstrukcijų ardomajį poveikį: tai sulfatai, nitratai, chlodidai, karbonatai. Kad išvengti šio neestetiško nuo druskų poveikio fasadų vaizdo labai svarbus yra dažų laidumas garams. Kiekviena fasadinė medžiaga turi specifines savybes ir skirtingai reaguoja į išorės faktorius. Idealiu atvėju optimalios apsaugos užtikrinimui fasadinės dangos savybių visuma turi sutapti su pagrindo, ant kurio ji užnešta, savybėmis.
Kokybiški fasadiniai dažai turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus:
-         ilgaamžiškumas
-         atsparumas purvui ir apnašoms
-         hidrofobiškumas (vandens atstumimas)
-         atsparumas atmosferos poveikiams
-         fungicidinis, antibakterinispoveikis
-         laidumas garams
-         atsparumas spalvos išblukimui ir dūlėjimui
-         lengvas užnešimas
-         aukštas dengiamumas
-         atsparumas trinčiai
-         terminis atsparumas
-         pakartotino dažymo galimybė
Fasadiniai dažai turi užtikrinti optimalią ilgalaikę fasadų apsaugą. Tik tuo atveju, kai fasadinė danga ilgą laiką išsaugo savo teigiamas charakteristikas, ji gali apsaugoti fasadą nuo įsiskverbiančios iš išorės arba iš vidaus drėgmės ir tuo pačiu išsaugoti jo puikią išorę. Kad fasadai ilgą laiką išliktų gražūs, būtinas optimalus apsaugos ir švarumo derinys. Fasaduose neturi užsilaikyti purvas. Fasadų suteršimas atsiranda dėl sausų purvo dalelių nuosėdų, kurios įsitvirtina fasadų paviršiuje dėl lietaus ir tolesnio džiovinimo. Lietaus vandens purvo dalelės taip pat gali nusėsti fasadų paviršiuje. Ant fasado nusėda organinių ir neorganinių teršalų. Teršalai neturi įsiskverbti į fasadinę dangą ir tokiu būdu fasadas ilgą laiką išlieka švarus. Fasadai turi išlaikyti spalvą. Dažų pigmentai pagal atsparumą saulės šviesai ir atmosferos poveikiams turi atitikti patiems aukščiausiems reikalavimams, todėl fasadiniuose dažuose dažniausiai naudojami neorganiniai pigmentai. Puikus fasadinių dažų atsparumas ultravioletiniam ir infraraudonam saulės šviesos spektrui užtikrina tai, kad šie pigmentai neišblunka, neišsiplauna nuo lietaus ir negeltonuoja.
Laidumas vandens garams – vienas iš pagrindinių kriterijų renkantis dažus fasadams. Fasadų apsaugai nuo vandens poveikio apsauginei dažų dangai keliami šie reikalavimai:
- mažą vandens absorbcija
- didelis vandens garų pralaidumas.
Kitaip tariant dažytų sienų paviršius turi įgerti kaip galima mažiau vandens. Tuo pačiu padengtam sluoksniui svarbu, kad sienų danga būtų difuziška. Kuo didesnė dažų difuzinė galia, tuo stipresnė yra išorinės sienos „kvėpavimo“ savybė, todėl statybos biologijos atžvilgiu rekomenduojama naudoti dažus, kurie neužkemša sienos, bet palieka ją atvirą. Tuo pačiu dažai turi užkirsti kelią drėgmės prasiskverbimui. 
Fasadinių dažų gamybai naudojami skirtingų cheminių tipų rišikliai. Skirtingų rišiklių dažų cheminės-fizikinės charakteristikos ženkliai skiriasi. 
Fasadiniai dažai skirstomi į šias klases:
-         mineraliniai
-         organiniai-mineraliniai
-         organiniai.
Mineralinių dažų klasei priklauso silikatiniai dažai. Silikatinėse dažuose pigmentas ir pagrindas vienas su kitu susijungia silikatinių kristalų pinučių būdu. Organinių dažų klasei priklauso dispersiniai dažai. Dispersiniuose dažuose pigmentas ir rišančioji medžiaga yra susilieję. Visi vandens dispersiniai dažai daugiau ar mažiau yra laidūs garams. Organinių-mineralinių dažų klasei priklauso silikoniniai dažai (taip pat vadinami silikoniniai emulsiniai dažai). Silikoniniuose dažuose pigmentai ir užpildai nėra susilieję, tarpusavuje jie sujungti rišamosios medžiagos. Silikoninė danga turi daug porų ir kapiliarų.
Silikoniniai emulsiniai dažai (SREP) priklauso pačių šiolaikiškiausių dangų sistemai ir duoda neprilygstamus privalumus, naudojant juos naujų arba nepažeistų fasadų dažymui bei restauravimo arba remonto darbams. Jie patikimai apsaugo fasadus ilgam laikui, nes suderina ypatingas neorganinių mineralinių ir organinių polimerinių dangų savybes. Todėl pagal daug parametrų šie dažai pralenkia ir mineralines ir polimerines dangas. Silikoninių dažų plėvelė turi mineralinės dangos išorinį vaizdą, todėl turi didelius privalumus gyvenamųjų, visuomeninių ir pramoninių namų apipavidalinime, taip pat atliekant istorinių pastatų konservavimo ir remonto darbus. Silikoniniai dažai gaminami silikoninės dervos pagrindu. Silikoninės dervos – tai stambiamolekuliniai junginiai, turintys trimatę struktūrą, kuri, kaip ir kvarcas, susideda iš silicio (Si) atomų ir deguonies (O) atomų, tik skirtingai nuo kvarco (SiO4) struktūros, kas ketvirtas deguonies atomas silikono dervoje pakeistas į organinę grupę R- (CnH2n+1). R- grupė turi hidrofobinių savybių, o deguonies grupės -O- tai reakcinės grupės, kurios gali reaguoti su kitomis reakcinėmis grupėmis. Taigi, silikoninė derva turi neorganinių ir organinių junginių savybių. Kaip neorganinis junginys ji reaguoja su kitomis deguonies grupėmis, pvz. betono dangos sudėtyje esančiu smėliu, ir taip pagerina dažų plėvelės savybes. Dervoje esančios organinės grupės apsaugo nuo vandens poveikio, o tarp jų esantys tarpai – kapiliarai leidžia silikoninei dangai “kvėpuoti”. Turėdami poringą, atvirą paviršių ir nesudarydami ištisos plėvelės pagrindo paviršiuje, silikoninės dervos dažai leidžia fasadams „kvėpuoti“. Ateinanti iš vidaus drėgmė gali garuoti į įšorę ir tokiu būdu išnykti. Rezultatas – subalansuota pagal vandens kiekį sienos būklė. Fasado šilumos laidumas ir šilumos izoliacija taip pat keičiasi nereikšmingai. Silikoninės dervos dažai sujungia dispersinių rišiklių dažų hidrofobinius privalumus ir mineralinių sistemų garų laidumą.
Pagal LST EN 1062-1 standartą išorės mūro ir betono dengimo medžiagos, kuriems galima priskirti fasadinius dažus, klasifikuojamos taip:
Klasifikavimas pagal veidrodinį blizgesį (G)

Klasė
Žymenys
Matavimo kampas
Atspindžio rodiklis
G1
Blizganti
60º
>60
G2
Vidutiniškai blizganti
60º
85º
≤60
>10
G3
Matinė
85º
≤10

Jei atspindžio rodiklis, išmatuotas 60º kampu, yra mažesnis kaip 10, matavimas turi būti pakartotas 85º kampu. Vertė, gauta matuojant 85º kampu, nulems klasifikavimą.
Pagal nacionalines tradicijas žymuo vidutiniškai blizganti gali būti įvairus: pvz., pusiau blizganti, pusiau matinė, satinas.
Sudėtingos faktūros, stambaus arba labai stambaus grūdėtumo paviršiaus dangų blizgesį išmatuoti negalima.
 
Klasifikavimas pagal didžiausio grūdelio dydį (grūdėtumą) (S)
Klasifikavimas pagal didžiausio grūdelio dydį yra pagrįstas didžiausių dalelių, kurių kiekis yra svarbus sudarant dangų sistemos faktūrą, dydžiu, ir skiriamas šis grūdėtumas:

Klasė
Reikalavimas, µm
Bandymo metodas
S1
smulkus         
<100
EN ISO 1524
S2
vidutinis
<300
ISO 787-7 arba EN ISO 787-18
S3
stambus
<1500
ISO 787-7 arba EN ISO 787-18
S4
labai stambus
>1500
ISO 787-7 arba EN ISO 787-18

S4  klasei priklauso taip pat tekstūrinės dangos, kuriems neįmanoma nustatyti blizgesį.
 
Klasifikavimas pagal vandens pralaidumą (W)
Vandens pralaidumas nustatomas pagal standartą EN 1062-3

Klasė
Reikalavimas
Vandens pralaidumas W, kg/m2· h0,5
W0
 
nėra reikalavimų
W1   (I pagal EN 1062-3)
         aukšta
                         >0,5
W2 (II pagal EN 1062-3)
vidutinė
                          ≤0,5 
                          >0,1
W3   (III pagal EN 1062-3)
         žema
                          ≤0,1 

                               
Klasifikavimas pagal vandens garų pralaidumą (V)

Klasė
Reikalavimas
 
 
Vandens garų prasiskverbimo greitis V, g/(m2·d)
Difuzinio ekvivalentinio oro sluoksnio storis m (sd),
m
V0
 
nėra reikalavimų
V1 (I pagal EN ISO 7783-2)
         aukšta
>150
<0,14
V2 (II pagal EN ISO 7783-2)
vidutinė
≤150
>15
≥0,14
<1,4
V3 (III pagal EN ISO 7783-2)
         žema
             ≤15            
≥1,4

 
 
 
Difuzinio ekvivalentinio oro sluoksnio storis (sd) nustatomas pagal standartą EN ISO 7783-2.
 
Klasifikavimas pagal anglies dioksido pralaidumą (C)
 

Klasė
Reikalavimas
 
g/(m2·d)
m (sd)
C0
nėra reikalavimų
C1
<5
>50

 
Difuzinio ekvivalentinio oro sluoksnio storis (sd) nustatomas pagal standartą EN 1062-6.
 
Fasadiniai dažai pagal „Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą“ priklauso specialios paskirties statybiniams dažams. Šiems dažams nurodyti analogiški dažams vidinei apdailai privalomieji rodikliai: nelakiųjų medžiagų kiekis, paviršiaus džiovinimo trukmė ir skirtingai nuo dažų vidaus apdailai atsparumas vandeniui.
Sukibimo su pagrindu stipris fasadiniams dažams nurodomas „Reglamentuojamų statybos produktų sąraše“ kaip deklaruojamas rodiklis ir kokybiškų dažų gamintojai gana dažnai deklaruoja šį rodiklį. Bandymas sukibimo stiprio atplėšiant nustatymui atliekamas pagal standarte LST EN ISO 4624 ir LST EN 13687–3 pateiktas procedūras. Registruojama dažų dangos, užneštos ant bandinio paviršiaus, atplėšimo nuo pagrindo jėga. Siekiant įvertinti atmosferos poveikį dažų dangos sukibimas įvertinamas po 20 šildymo – šaldymo ciklų, t.y. dažais padengti bandiniai kiekvieną parą laikomi 2 valandos vandenyje (21±2)ºC temperatūroje, 4 valandos šaldymo kameroje (-15±2)ºC temperatūroje, 2 valandos vandenyje (21±2)ºC temperatūroje ir 16 valandų džiovinimo krosnelėje (60±2)ºC temperatūroje. Toks ciklas kartojamas 20 parų, po to registruojama atplėšimo jėga, įvertinanti dažų sausos plėvelės sukibimo su pagrindu stiprį.
Vandens prasiskverbimo sparta (pralaidumas) arba įgeriamumas – tai medžiagos, turinčios tiesioginį kontaktą su vandeniu, savybė įgerti jį ir užlaikyti savo porose. Kuo mažesnis vandens pralaidumas, tuo dažai atsparesni atmosferiniam vandens poveikiui ir priskiriami aukštesnei klasei. Dažų vandens pralaidumas ir klasifikavimas nustatomas pagal LST EN 1062–3 standartą. Firmos „IGIS“ laboratorijoje gaminamiems fasadiniams stireno akriliniams dažams ir silikoniniams dažams atliekami vandens pralaidumo bandymai ir nustatomas vandens kapiliarinės absorbcijos koeficientas W24 (po 24 valandų). Pagal vandens pralaidumąfasadiniai stireno akriliniai dažai ir silikoniniai dažai priklauso geriausiai III (W3) pagal LST EN 1062-3 (LST EN 1062-1) klasei. Dažų, priklausiančių šiai klasei, vandens pralaidumas yra žemas (W24≤0,1 kg/m2· h0,5).  Fasadiniams stireno akriliniams ir silikoniniams dažams taip pat atliekami vandens garų pralaidumo bandymai ir nustatomas vandens garų pralaidumo koeficientas Sd. Kuo Sd koeficiento reikšmės mažesnės, tuo geresnės fasadinių dažų savybės. Pagal vandens garų pralaidumąfasadiniai stireno akriliniai dažai priklauso vidutinei II (V2) pagal LST EN ISO 7783-2 (LST EN 1062-1) klasei: (0,14Sd <1,4 m), silikoniniai dažai priklauso geriausiai I (V1) pagal LST EN ISO 7783-2 (LST EN 1062-1) klasei: (Sd <0,14). Stireno akriliniai dažai turi vidutinį vandens garų pralaidumą, silikoniniai dažai turi aukštą vandens garų pralaidumą.
Silikoninių dažų kapiliarinės absorbcijos ir garų pralaidumo bandymai atlikti ne tik firmos laboratorijoje, bet ir vokiečių firmos WACKER, gaminančios silikonines dervas, laboratorijoje.
Svarbu pažymėti ekologinį aspektą. Naudojant ir utilizuojant dažus, kurių sudėtyje yra tirpiklių, išsiskiria pavojingos žmogaus sveikatai ir aplinkai medžiagos. Vandens dispersinių dažų sudėtyje taip pat yra nedidelis tirpiklių kiekis. Dėl griežtėjančių visame pasaulyje šiuolaikinių reikalavimų ekologijai, dažų neigiamo poveikio aplinkai sumažinimui bei atmosferos teršalų išmetimo sumažinimui griežtėja reikalavimai dėl lakiųjų organinių junginių kiekių dažuose ir tam tikruose apdailos produktuose. Nuo 2007 m. sausio 1 d. ES šalyse įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/42/EB „Dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo“. Direktyva priimta 2004 m. balandžio 21 d. ir patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. D1-379/4-273. Ši direktyva nustato lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ, anglų kalboje - VOC) išmetimo ribas, kurių pagal ES integruotąją kovos su rūgštėjimu ir ozonų atmosferos pažemio sluoksnyje strategiją turi būti laikomasi nuo 2007 m. Direktyva nustato, kad pradedant nuo 2010 m. LOJ išmetimo ribos bus dar griežtesnės. Šios direktyvos tikslas – apriboti bendrą LOJ kiekį dažuose, lakuose ir tam tikruose apdailos produktuose, kad būtų išvengta ar sumažinta oro tarša dėl LOJ indėlio į troposferos ozono susidarymą. Vadovaujantis šia direktyva lakusis organinis junginys (LOJ) tai bet kuris organinis junginys, kurio pradinė virimo temperatūra, išmatuota esant standartiniam 101,3 kPa slėgiui, yra mažesnė ar lygi 250ºC. LOJ kiekis tai lakiųjų organinių junginių masė, išreikšta gramai litre (g/l), paruošto naudoti produkto sudėtyje. LOJ kiekio ribojimas taikomas dviems medžiagų kategorijoms - vandenyje tirpioms dengimo medžiagoms (VDM), kurių klampa koreguojama naudojant vandenį ir tirpiklinėms dengimo medžiagoms (TDM), kurių klampa koreguojama organiniais tirpikliais. Direktyva taikoma produktams, suskirstytiems pagal subkategorijas. Jie naudojami pastatų, jų apdailos elementų bei detalių ir susijusių konstrukcijų, skirtų dekoratyviniams, funkciniams ir apsauginiams tikslams, padengimui. Direktyva nustato, kad visi nurodyti produktai po nurodytų datų būtų pateikiami į rinką, tik jei LOJ kiekis juose neviršija nurodytų ribinių verčių. Pateikiami į rinką produktai turi būti paženklinti. Etiketėje turi būti nurodyta:
- produkto subkategorija ir atitinkama LOJ ribinė vertė g/l
 - didžiausias LOJ kiekis paruoštame naudoti produkte g/l.  
Žemiau pateiktas medžiagų subkategorijų LOJ kiekių ribojimas. Pateiktos LOJ ribinės vertės, taikomos nuo 2007 m. bei kurios bus taikomos nuo 2010 m.
DIDŽIAUSIOS LOJ KIEKIO RIBINĖS VERTĖS

 
 
PRODUKTO SUBKATEGORIJA
 
 
 
TIPAS
LOJ KIEKIO RIBINĖ VERTĖ g/l TAIKOMA NUO 2007 m.
SAUSIO 1.d.
LOJ KIEKIO RIBINĖ VERTĖ g/l TAIKOMA NUO 2010 m.
SAUSIO 1.d.
1.1.1
Vidinių sienų ir lubų matinės dangos (blizgesio laipnis ≤25@60º)
VDM
75
30
TDM
400
30
1.1.2
Vidinių sienų ir lubų blizgiosios dangos (blizgesio laipnis >25@60º)
VDM
150
100
TDM
400
100
1.1.3
Išorinių sienų mineralinio pagrindo dangos
VDM
75
40
TDM
450
430
1.1.4
Vidaus/išorės apdailos ir plakiravimo dažai medienai, metalui ar plastikui
VDM
150
130
TDM
400
300
1.1.5
Vidaus/išorės apdailos medienos lakai ir nepermatomi dažai medienai (lazuriniai lakai)
VDM
150
130
TDM
500
400
1.1.6
Vidaus/išorės plonasluoksniai (labai žemo tuklumo) lazuriniai lakai
VDM
150
130
TDM
700
700
1.1.7
Gruntai
VDM
50
30
TDM
450
350
1.1.8
Surišimo gruntai
VDM
50
30
 
TDM
750
750
1.1.9
Vienkomponentės specialiosios dengimo medžiagos
VDM
140
140
 
TDM
600
500
1.1.10
Dvikomponentės specialiosios (pvz.grindų) dengimo medžiagos
VDM
140
140
 
TDM
550
500
1.1.11
Daugiaspalvės dengimo medžiagos
VDM
150
100
 
TDM
400
100
1.1.12
Specialiosios dekoratyvinės dengimo medžiagos
VDM
300
200
 
TDM
500
200

 
LOJ kiekis nustatomas dujų chromatografijos metodu pagal standartą LST EN ISO 11890-2. LOJ kiekis taip pat gali būti įvertintas skaičiavimo būdu pagal suminę vertę, apskaičiuojamą remiantis atskirų dažų komponentų LOJ kiekiais bei jų koncentracijomis dažų formuluotėje.
Direktyva dėl LOJ kiekių ribojimo dažuose ir kitose apdailos produktuose pareikalavo, kad gamintojai savo produktų gamybai naudotų žaliavas tik su nedideliais lakiųjų organinių junginių kiekiais arba visai be jų. Kadangi ekologinė sauga tapo IGIS firmos principu ir tradicija, naudojant tinkamas žaliavas firma pasiekė, kad jos gaminami apdailiniai dažai atitiktų šiuolaikinius direktyvos 2004/42/EB reikalavimus. Firmos gaminamų apdailinių dažų LOJ kiekis - nuo 5 iki 68 g/l. 
Galiausiai norime akcentuoti, kad IGIS firmos koncepcija, remdamasi šiuolaikinėmis technologijomis ir inovatyvia technika, nustato kokybės kriterijus aukštos kokybės, ilgalaikiams ir ekonomiškiems dažams.
 
 
 
 
Elektroninė prekyba

IGIS RESTA 2011

 Atstovai:   Latvija                                        

                                                  

          perfex@inbox.lv

       Mob .tel. +371 292 49 272  

  

Dažai

Lubų ir sienų dažai
Mineralinių fasadų dažai
Medienos dažai
Metalo dažai

 

Gruntas

Sukibimą gerinantis gruntas
Silikoninis gruntas 
prieš dekoratyvinį tinką

Glaistai

Tradiciniai glaistai
Lengvieji glaistai
Glaistas gipskartonio siūlėms ir įtrūkimams

Lakai

Blizgus vidaus sienų lakas 
Matinis vidaus sienų lakas

 

 

Dekoratyvinis tinkas

Dekoratyvinis tinkas vidaus darbams 
Dekoratyvinis tinkas fasado darbams 
Silikoninis dekoratyvinis tinkas

 

Centrinis biuras, gamykla

 

I. KRIŠČIŪNO FIRMA "IGIS"

Tinklų g. 33, Panevėžys
Tel.  +370 45 584580
Faks. +370 45 584581
El. p. info@igis.lt
www.igis.lt

Specializuoti salonai

 

Ukmergės g. 283b, Vilnius 
Tel. 8-649-15155   
el. p. vilnius@igis.lt 
Darbo laikas: 
I - V 8 - 18 val.; VI 9 - 14 val.

 

Draugystės g. 13A, Kaunas             
Tel. 8-699-65528  
el. p. kaunas@igis.lt
Darbo laikas: 
I - V 8 - 18 val.; VI 9 - 14 val.

 

Šilutės pl.56, Klaipėda 
Tel./ faks. 8-652-14611   
el. p. klaipeda@igis.lt
Darbo laikas: 
I - IV 8 - 18 val.; V 8 - 17 val.; VI 9 - 14 val.

 

Klaipėdos g. 63, Panevėžys 
Tel. 8-685-25334  
el. p. panevezys@igis.lt
Darbo laikas: 
I - V 8 - 18 val.; VI 9 - 15 val.

 

 

© I. KRIŠČIŪNO FIRMA "IGIS" Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių tinklapių kūrimas www.proweb.lt web dizainas