Dekoratyvinis tinkas, dažai, glaistai, gruntas, lakai
LietuviųEnglish Svetainės medis mail Dekoratyvinis tinkas, dažai, glaistai, gruntas, lakai
Apie mus |Klauskite |Kontaktai |Prekybos vietos |Partneriai
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas

Statybinių apdailos medžiagų gamyba

Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas

Nuo 1991 m. Igno Kriščiūno firma “IGIS” išsikovojo vietą tarp Lietuvos statybinio glaisto, grunto ir dažų gamybos lyderių.

Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
Igis glaistai dažai dekoratyvinis tinkas gruntas
  • <p>Statybinių apdailos medžiagų gamyba</p>
  • <p>Nuo 1991 m. Igno Kriščiūno firma “IGIS” išsikovojo vietą tarp Lietuvos statybinio glaisto, grunto ir dažų gamybos lyderių.</p>

Statybinių
apdailos medžiagų gamyba

 
Pelėsiai, grybeliai, kerpės, samanos
Pelėsiai, grybeliai, kerpės, samanos
                                                               PELĖSIAI, GRYBELIAI, KERPĖS, SAMANOS
 
        Kodėl mikrobiologinės problemos yra taip aktualios? Todėl, kad dauguma pramonės produktų gamintojų ir vartotojų susiduria su šiomis problemomis. Mikroorganizmai veikia daugelį pramonės produktų. Tarp jų: statybines medžiagas, klijus ir pakavimo medžiagas, dažus, popierių, medieną, plastiką, polimerines dispersijas, asmeninės higienos produktus, spaustuvinius dažus, vandenį ir kt. Mikrobiologinis poveikis pramonės produktams, t. y. mikrobiologinė infekcija, visų pirma tai dideli ekonominiai nuostoliai. Minint statybinius apdailos produktus, būtina pabrėžti, kad mikrobiologinis užterštumas galimas kaip produkto tūryje, taip ir sukietėjusioje dangoje, kaip vandens dispersiniuose produktuose, taip ir tirpikliniuose produktuose. 
       Mikrobiologinis poveikis ypač svarbus vandens pagrindo apdailos dengimo medžiagoms: dažams, lakams, tinkams, glaistams, gruntams ir kt. Mikrobiologinio užterštumo rizika egzistuoja naudojant vandenį mišinyje su organinėmis medžiagomis, nes vandens dispersiniai produktai yra palanki terpė mikroorganizmų vystymuisi, todėl mikrobiologinė šių produktų apsauga yra ypač svarbi. Saugojimo ir eksploatacijos metu produktus ir jų dangas veikia bakterijos, pelėsiniai grybeliai ir kiti mikroorganizmai. Nuo nepageidautino mikroorganizmų poveikio žymiai blogėja produktų kokybė. 
        Kas gi yra šie mikroorganizmai, su kuriais būtina kovoti, siekiant išlaikyti aukštą produkto kokybę? Visi mikroorganizmai skirstomi į bakterijas, grybelius ir dumblius. Savo ruožtu grybeliai skirstomi į mieles (raugą) ir pelėsius. Prie mikroorganizmų taip pat priskiriamos ir kerpės, kurios yra grybelių ir dumblių simbiozinio sąryšio rezultatas. Bakterijos veikia tik skystos būsenos pramonės produktus jų gamybos ir saugojimo metu. Dumbliai ir kerpės veikia tik sausos būsenos pramonės produktus, t. y. išdžiūvusią sausą plėvelę ir pagrindo, ant kurio užnešta danga, medžiagą. Grybeliai – mielės ir pelėsiai veikia produktus ir skystos būsenos ir sausą plėvelę. Tai iliustruoja pateikta schema.

                     -----------------------------------------Mikroorganizmai-------------------------------------------
                     |                                                                   |                                                                       | 
                Bakterijos            -----------------------------Grybeliai------------------------------------Dumbliai (samanos)
                     |                      |                                             |                                |                                      |
                     |           Mielės(raugas)                           Pelėsiai                     Kerpės                                 |
                     |                      |                                             |                                |                                      |  
                     |                      |                                             |                                |                                      |
                Skysta           Skysta                                   Skysta                       Sausa                               Sausa
                būsena           būsena                                   būsena                       plėvelė                            plėvelė
                                    (Wet-state)                            (Wet-state)
                                   Sausa plėvelė                         Sausa plėvelė

 
Smulkiau panagrinėsime kiekvienos mikroorganizmų rūšies savybes ir ypatumus.
Bakterijos. Tai labai mažų matmenų (0,5-2,5µm; 10-12 g) vienaląsčiai organizmai. Bakterijos skiriasi pačiomis įvairiausiomis formomis. Kai kurios turi kapsules, kai kurios – sporas. Bakterijų vystymuisi būtinos tam tikros sąlygos: vanduo, mitybinė terpė, šiluma, silpnai šarminis pH.
Pagal deguonies poreikį bakterijos skirstomos taip:
- aerobinės: jų gyvybinei veiklai ir augimui būtinas dujų deguonis.
- anaerobinės: dujų deguonis užkerta kelią bakterijų augimui. Pavyzdžiui, Bifidobacterium, kurių yra pieno produktuose.
- fakultatyvios anaerobinės: gali veistis nepriklausomai nuo dujų deguonies;
- mikroaerofilinės: sparčiausiai auga labai žemoje dujų deguonies koncentracijoje.
Bakterijos dauginasi labai sparčiai, kas 20 minučių. Kai kurių bakterijų skaičius po 5 valandų gali padidėti nuo 500 vienetų iki 16 000 000 vienetų. Bakterijos vystosi tik skystame produkte.
Bakterijų augimo ir identifikavimo proceso tyrimams naudojami specialūs mikrobiologiniai bandymai. Bakterijų identifikacijai taikomos greito tyrimo sistemos: API (Prancūzija) ir Biolog (JAV). Šiuolaikiniai bakterijų identifikavimo metodai leidžia identifikuoti gamybos žaliavų bakterijas ir nustatyti, nuo kokios žaliavos įvyko pagaminto produkto mikrobiologinis užterštumas.
Grybeliai. Skirstomi į 2 grupes: mielės (raugas) ir pelėsiai

                                                 ---------------------------Grybeliai----------------------
                                                 |                                                                               |
                                             Mielės                                                                   Pelėsiai
                                            (raugas)
 

 
Grybeliai labai skiriasi savo išoriniu vaizdu. Tai gali būti
- fikomicelis;
- askomicelis: mielės ir celiuliozės skaidytojai;
- basidiomicelis: tai dauguma grybų ir šungrybių;
- deuteromicelis. 
Grybeliai gali vystytis skystame produkte bei plėvelėse. Reprodukuojami sporomis.
Pelėsiai tai daugelio ląstelių mikroorganizmai arba labai mažos 10µm diametro atskiros ląstelės. Labai skirtingo išorinio vaizdo. Pelėsių vystymuisi reikalingos tam tikros būtinos sąlygos: vanduo, mitybinė terpė, šiluma, rūgštinis pH, deguonis. Pelėsiai dažniausiai auga ant vidinių paviršių, kai kada gali vystytis ir išoriniuose paviršiuose. Pelėsiai reprodukuojami sporomis.
Mielės (raugas) tai labai mažų matmenų (4-10µm; 10-11 g) vienaląsčiai organizmai, tipiškai kiaušinio formos. Būna skirtingo išorinio vaizdo. Mielių vystymuisi taip pat reikalingos tam tikros sąlygos: vanduo, mitybinė terpė, šiluma, rūgštinis pH. Mielės, palyginus su bakterijomis, reprodukuojamos lėčiau, kas 80 minučių sporomis.
Dumbliai. Dumbliai tai augalai, kurių dydis gali svyruoti nuo 1µm iki 50 m. Tai organizmai, turintys sudėtyje chlorofilą. Dumbliai įgyja energijos fotosintezės metu
                   CO2 + H2O + Šviesa/chlorofilas → Angliavandeniai + O2
Dumbliai būna vienaląsčiai (pavyzdžiui Chlorella) arba daugialąsčiai (pavyzdžiui jūros dumbliai). Dumbliai beveik visada auga ant išorinių paviršių, itin retai ant vidinių paviršių. Sąlygos, būtinos jų augimui: vanduo, neutralus pH, 10ºC-25ºC temperatūra, anglies dioksidas CO2, deguonis, šviesa.
Kerpės. Kerpės atsiranda kaip grybelių ir dumblių simbiozinio sąryšio rezultatas ir tai suteikia joms savybes, kurių neturi atskirai nei grybeliai nei dumbliai. Šios ypatingos kerpių savybės tai:
- gebėjimas greitai pereiti nuo sausos iki hidratuotos būsenos grįžtamuoju būdu;
- gebėjimas patiems prisitvirtinti prie bet kurio pagrindo;
- atsparumas ekstremalioms temperatūroms. Asimiliavimas įmanomas netgi -40ºC temperatūroje.
Kerpės vystosi labai lėtai, vidutiniškai 1 mm per metus, nes asimiliavimas yra lėtas procesas. Kerpės tai atgyjantys organizmai. Sugebantys egzistuoti ilgą laiką sausame būvyje, jos pradeda skilti, vėjas ir lietus lengvai transportuoja jų išsklaidytus fragmentus ir tai sudaro palankias sąlygas jų platinimui ir skatina naujų organizmų vystymąsi. Kerpės tai pirma augmenijos implantavimo stadija. Be dirvožemio poreikio jos pačios prisitvirtina prie paviršiaus, tiesiai prie akmenų, stogų ir t. t. Tai pradiniai augalai, kurie sugeba išgyventi pačiose nepalankiausiose vietose.
Žemiau lentelėje pateikti duomenis apie būtinas skirtingų mikroorganizmų augimo sąlygas.
 
 
Būtinos sąlygos
Bakterijos
Pelėsiai ir
mielės
Dumbliai
Kerpės
Samanos
Šviesa
pH
 
Temperatūra
Maitinamosios medžiagos
Deguonis
 
Vanduo
-
Silpnai šarminis
25-40ºC
C, H, N
 
          O2
    SO2, NO3
Skystas ar garai
 
-
Silpnai
rūgštinis
25-35ºC
C, H, N
 
O2
 
Skystas ar garai
 
+
Neutralus
 
10-25ºC
CO2
 
O2
 
Skystas ar garai
 
+
n
 
n
C, H, N ir CO2
 
O2
 
Skystas ar garai
+
n
 
n
CO2
 
O2
 
Skystas ar garai
n – neįtakuoja
 
Aukščiau paminėtose sąlygose vidiniuose ir išorinėse paviršiuose gali išsivystyti dauguma mikroorganizmų. Ten, kur nuo mikroorganizmų nėra efektyvios apsaugos, jie gali daugintis ir sukelti nepageidautinus poveikius apdailos produktams ir šių produktų dangoms. Apdailos produktų savybės gali keistis nuo mikroorganizmų ir jų fermentų poveikio.
Nepageidautini mikroorganizmų (bakterijų ir grybelių) poveikiai skystiems produktams
      -     regimas paviršiaus padidėjimas;
-         dujų išsiskyrimas;
-         pH pakitimai;
-         klampos kritimas arba augimas;
-         nemalonus kvapas;
-         spalvos pakitimai;
-         bioplėvelės formavimas produkto paviršiuje.
pH pakitimai ir dujų išsiskyrimas išgaubia ir pakelia produktų pakavimo taros dangčius.
Produkto klampos kritimas stebimas, kai mikroorganizmai suardo įeinančių į produkto sudėtį polimerų grandines iki monomerų. Klampai sumažėjus dažuose vyksta dispersijos koaguliacija, stebimas dažų pigmentų nusėdimas ir skystos fazės atsiskyrimas.  Mikroorganizmų poveikis keičia polimerinės emulsijos spalvą iš baltos į pilkai juodą. Galima stebėti bakterijų kolonijas polimerinių dispersijų paviršiuje kaip geltonos spalvos apvalios formos dėmes. Pelėsiai supakuoto skysto produkto paviršiuje sudaro ištisas pilkos, geltonos, rudos ir kitų spalvų bioplėveles.
Nepageidautini mikroorganizmų (grybelių, dumblių, samanų, kerpių) poveikiai dangų paviršiams
Pagrindinės dažų ir kitų apdailos dengimo medžiagų funkcijos:
- apsauginės;
- dekoratyvinės;
- pagrindo stabilizacija.
Dėl grybelių/dumblių poveikio šios savybės prarandamos.
Veikiant mikroorganizmams vyksta dangos biologinis irimas. Pirmiausia tai tampa paviršiaus estetine problema. Grybeliai, dumbliai, samanos ir kerpės padengia fasadus žalsvomis, pilkomis, oranžinėmis, geltonomis, juodomis it kitų spalvų apnašomis. Dumbliai auga beveik visada išoriniuose paviršiuose, nes jų augimui reikalinga šviesa, todėl visų pirma jie paveikia baigiamąjį dangos sluoksnį. Drėgmė, ore esantis anglies dioksidas spartina dumblių augimą. Danga praranda savo spalvą, atsiranda dangos pūslėtumai ir galiausiai danga suardoma. Vidiniuose paviršiuose daugumoje veisiasi grybeliai. Jie pagrinde veikia gruntinį dangos sluoksnį. Grybeliai padengia paviršių pilkais ar juodais fragmentais ir sudarko jį. Grybelių augimą spartina dangos komponentai, biologiškai besiskaidantys junginiai, paviršiaus pH, paviršiaus tekstūra, pagrindo mitybiniai mineralai. Yra grybelių, kurie yra atsparūs UV šviesai ir auga išorinėse paviršiuose.
Tačiau be estetinio aspekto, mikroorganizmų vystymasis gal turėti rimtas ir tikrai pražūtingas pasekmes. Pelėsiai vidiniuose paviršiuose suardo dangų plėveles, tai sukelia tolesnį pagrindo puvimą, koroziją. Pelėsiai gali suardyti atramas tokiu pat būdu kaip ir augantys medžių šaknys. Dumbliai laiptus padaro slidžiais. Dumbliai užlaiko vandenį ir įmirko pagrindus, paviršius sutrupa ir šaltame klimate skila dėl šalčio. Didesnių augalų augimas sukelia konstrukcinius suardymus.   
Dumbliai gali augti skirtinguose paviršiuose: mineralinių fasadų, medienos, metalo. Dumbliai vystosi skirtingose klimatinėse sąlygose, pavyzdžiui jie gali augti Japonijos pilių bei Šiaurės Europos namelių paviršiuose. Ypač dideles problemas sukelia mikroorganizmai medienai. Ant plaušėjančio medienos paviršiaus nusėda ir užsilaiko daugybė biologinių medienos ardytojų. Medienos paviršiuje atsirandantys grybeliai ir pelėsių sporos ardo medieną, mažina jos tūrį ir tankį, o nesiėmus priemonių, pūdo medį. Nuo atmosferos ir pelėsių poveikio mediena keičia savo išorinį vaizdą, galima stebėti medienos pamėlynavimus, patamsėjusią, pajuodusią, papilkėjusią medieną.Medienos pamėlynavimas reiškia, kad mediena jau pažeista pelėsinio grybo. Jis yra vienas labiausiai paplitusių, nuspalvina medieną mėlynai ir sudaro sąlygas puvimui.
Šalia pelėsinio grybo, nuspalvinančio medieną ir sudarančio sąlygas puvimui, paprastai atsiranda ir kiti medieną ardantys grybai. Jų yra labai daug ir įvairių. Vienas pavojingiausių medieną ardančių grybų - trobagrybis. Jo pirmieji požymiai yra geltonas ar rožinis pūkelis, vėliau virstantis raukšlėta pilka plėvele. Kai pasirodo rūdžių spalva, sutrūnijusi mediena jau lengvai atsiskiria nuo sveikos ir subyra į gabalus. Šis grybelis plinta ypač sparčiai, per dieną grybiena gali paaugti iki kelių centimetrų. Kitas paplitęs kenkėjas – rūsio grybas. Jis išsiskiria ryškia alyvine spalva. Plinta lėčiau nei trobagrybis, bet yra ne mažiau žalingas.
Baltasis namo grybas dažniausiai naikina miške perlaikytą ir įdrėkusią medieną.
Iš kur gi atsiranda visi šie mikroorganizmai ir kokie pagrindiniai mikrobiologinio užterštumo šaltiniai? Tai
- Oras.
Oras nėra sterilus. Ant fasadų, stogų ir sienų paviršių galima rasti daug nematomų bakterijų. Šias bakterijas nešioja vėjas kaip dulkių daleles. Dumbliai ir pelėsiai taip pat transportuojami vėju. Paviršiaus užterštumas mikroorganizmais labai priklauso nuo jo poringumo. Paviršiaus mikroįtrūkimai sulaiko sporas ir drėgmę. Kuo daugiau jų yra, tuo didesnė mikroorganizmų augimo rizika. Ant išorinių paviršiaus sluoksnių vystosi dumbliai, nes jų augimui reikalinga šviesa. Gilesnėse paviršiaus sluoksniuose, ten kur galima pasiekti vandenį ir mitybinę terpę, vystosi pelėsiai.
- Vanduo.
Tai gali būti pagrindinė vandens tiekimo sistema, vandens gręžiniai, upės vanduo, vandens saugyklos. Mikroorganizmai visada vystosi ten, kur yra stovintis vanduo.
- Žaliavos produktų gamybai.
Sausos: užpildai, pigmentai.
Skystos: polimerinės emulsijos, antiputintojai, pigmentų dispersijos ir kt.
- Netinkamas gamybos dizainas. Pavyzdžiui jei padavimo vamzdynai turi aklinas dalis, kuriose nėra pastovaus paduodamos medžiagos tekėjimo.
- Nepakankama gamybos higiena.
Nešvarūs gamybos įrenginiai, gamybinės patalpos, nešvarūs pakavimo konteineriai, tuščių konteinerių saugojimas po atviru dangumi - visa tai mikrobiologinio užterštumo šaltiniai. 
Galiausiai apdailos produktų užteršimo šaltiniu užnešimo metu gali būti nešvarus teptukas ar kiti užnešimo darbo įrankiai, pavyzdžiui purkštukas.
Pagrindinės priemonės, kurios gali nuslopinti skystų produktų mikrobiologinį užterštumą.
Viena iš efektyvių priemonių tai vandens tiekimo sistemos apdorojimas ir priežiūra.
Ateinantis vanduo. Būtina kontroliuoti vandens užterštumą, tikrinti ir reguliariai valyti vandens saugyklas. Vandens valymui naudoti oksiduojančias medžiagas (chlorą, chloro dioksidą, ozoną ir kt.). Mikroorganizmų augimą vandenyje galima nuslopinti panaudojant specialius priedus - biocidus. Biocidai – veikliosios medžiagos ir preparatai, skirti sunaikinti, nukenksminti, išvengti poveikio arba kitokiu būdu kontroliuoti bet kurį kenksmingą mikroorganizmą cheminėmis arba biologinėmis priemonėmis.
Tikrinti gamybos žaliavas, patobulinti gamybos dizainą. Vengti ilgų padavimo vamzdynų trasų, jų stačių išlinkimų, aklinų dalių.
Labai svarbu užkirsti kelią mikrobiologiniam užterštumui gerinant gamybos higieną. Būtina reguliariai ir kruopščiai valyti gamybines patalpas, gamybos įrenginius, produktų sandėliavimo vietas ir t. t. Vengti paviršiaus vandens kondensacijos, palaikant gamybiniuose patalpose optimalią temperatūrą ir santykinį oro drėgnį. Laikyti švariai užnešimo darbo įrankius: teptukus, volelius. glaistykles, purškimo įrangą. 
Ir pagaliau naudoti plataus spektro skystos būsenos biocidus.
Apsaugoti gamybos tirpalų atsargas biocidais. Ilgalaikio saugojimo metu tikslinga užpurkšti biocido tirpalą ant žaliavų tirpalų paviršiaus. Ilgesnių gamybinių pertraukų metu disolverių maišykles patartina laikyti biocidų tirpale.
Pagrindinės priemonės, kurios apsaugo dangas nuo biologinį irimą sąlygojančių mikroorganizmų:
Paminėtinos kelios pelėsių ir dumblių augimo ant fasadų palankios sąlygos. Tai būtų:
- drėgnas paviršius, kaip didelio oro drėgnio, lietaus ar iš pamatų kylančios drėgmės rezultatas;
- temperatūra nuo +5ºC iki +40ºC, kai palankiausia temperatūra pelėsiams ir dumbliams vešėti yra apie +25ºC;
- pavėsis, nes pelėsis ir dumbliai neveši saulėkaitoje;
- nejudantis oras skatina augimą;
- maitinamosios medžiagos, iš jų pati svarbiausia ant paviršiaus susikaupęs purvas. Pelėsis gali augti net ant nešvaraus stiklo. Smulkiuose dažų įtrūkimuose auga dar greičiau, nes ten kaupiasi purvas ir drėgmė.
Paviršiaus dangų grybelių ir dumblių augimą galima nuslopinti sumažinant paviršiaus drėgmę, kruopščiai plaunant paviršius. Būtina sutvarkyti pastatų pratekančius nutekamuosius vamzdynus, latakus, stogvamzdžius. Lauko fasadus patariama nuodugniai valyti kas 2-3 metus.
Sutvarkyti oro ventiliaciją.
Atlikti paviršiaus valymą antiseptiku.
Perdažyti paviršių kokybiškais dažais, turinčiais savo sudėtyje efektyvius plėvelių biocidus.
Kaip jau buvo paminėta mikroorganizmų augimą galima efektyviai kontroliuoti panaudojant specialius priedus - biocidus. Šiuo metu padidėjo apdailos produktų vartotojų reikalavimai dėl produktų ir jų dangų ilgaamžiškumo, todėl pramoninių biocidų panaudojimas gali žymiai padidinti gaminamos produkcijos kokybę. Kadangi ir vanduo ir biologiškai besiskaidantys junginiai gali būti mitybinė terpė mikroorganizmams, praktiškai visos šiuolaikinės apdailos dengimo medžiagos turi savo sudėtyje komponentus, kurie užkerta kelią produktų biologiniam irimui gamybos, saugojimo ir eksploatavimo metu. Panaudojant biocidus galima kontroliuoti mikroorganizmus kaip apdailos medžiagų tūryje, taip ir sukietėjusių dangų. Apdailos produktų biocidai skirstomi į skystos būsenos biocidus  arba supakuotų gaminių biocidus bei plėvelių biocidus. Paviršiaus valymui naudojami paviršiaus antiseptikai. Panagrinėsime smulkiau kiekvieną iš aukščiau paminėtų grupių biocidų.   
Supakuotų gaminių arba skystos būsenos biocidai.
Tai taros konservantai, kurie apsaugo apdailos dengimo medžiagas nuo mikroorganizmų pakenkimų skystoje būsenoje jų saugojimo metu siekiant užtikrinti jų tinkamumo terminą. 
Šiuolaikinėse taros konservantuose naudojamos veikliosios prieš mikroorganizmus cheminės medžiagos. Jų nėra daug. Veikliąsias medžiagas sudaro 5 bazinės cheminės medžiagos. 
Taros konservantai paprastai gaminami kaip skystis ir jų naudojamas apdailos produktuose kiekis sudaro 0,05-0,5% (pagal masę). Geriausias biocidų efektyvumo poveikio įvertinimo būdas tai produkto išsilaikymo taroje testas, kuris įgalina sulyginti skirtingų biocidų veikimą, įvestų į produkto sudėtį skirtingais kiekiais. Šiam tikslui biocidų gamintojai ir vartotojai naudoja pagreitintas vandens dispersinių medžiagų atsparumo mikroorganizmų poveikiui įvertinimo metodikas.
Plėvelių biocidai.
Biocidų paskirtis – apsaugoti paviršines plėveles ir dangas nuo mikroorganizmų pakenkimų siekiant išsaugoti dengimo medžiagų paviršiaus savybes. 
Plėvelių biocidai skirstomi į fungicidus (junginiai, kurie stabdo grybelių augimą) ir algicidus (junginiai, kurie stabdo dumblių augimą).
Plėvelių biocidų veikliųjų medžiagų nėra daug. Deja, be uždraustų naudojimui gyvsidabrio-organinių junginių, nėra cheminių medžiagų, kurios turėtų ir baktericidinį ir fungicidinį ir algicidinį poveikį. Plėvelių biociduose plačiai naudojami keletas fungicidų ir dar mažiau algicidų. Ne vienas iš jų neturi pakankamai plataus veikimo spektro, kad galėtų būti universaliu kompleksiniu biocidu. Todėl efektyvūs plėvelių biocidai susideda iš fungicidų ir algicidų kombinacijos, turinčios visumoje būtinas biocidines savybes.  
Plėvelės biocidų kiekis, naudojamas kompleksinei dangos apsaugai nuo biologinio irimo, paprastai sudaro (0,5-2,0)% (pagal masę).
Dangos apsaugai būtini fungicidų ir algicidų kiekiai nustatomi pagreitintais bandymais. Dangos, kurių sudėtyje yra tam tikri plėvelės biocidai, užkrečiamos mikroorganizmais, kurie inkubuojami optimaliose sąlygose. Bandymo metu atliekama tiriamųjų dangų apžiūra ir nustatomas užkrėsto mikroorganizmais paviršiaus procentas. Rezultatus sulygina su kontrolinių pavyzdžių rezultatais. 
Paviršiaus antiseptikai.
Pelėsio ar dumblių paveiktą fasadą neužtenka tik perdažyti, jie greitai prasiskverbs pro visus naujus dažų sluoksnius. Aptikus jų požymius, svarbu juos kuo greičiau pašalinti, kad nesusidarytų vaisinga dirva tolesniam augimui. Paprastai tam naudojami specialūs antiseptiniai paviršiaus valikliai. Jie naudojami taip pat prieš dažant ir apdorojant sienas, betono paviršius, fasado plytas, lentas, iškabas ir t.t. arba kaip apsauginis drėgnų paviršių valiklis. Dažniausiai tai yra koncentratai, turintys baktericidines, fungicidines bei algicidines savybes, kurie maišomi su vandeniu,.
Pateikta keletą paviršiaus dezinfekavimui naudojamų veikliųjų medžiagų:
BAC (Ketvirtiniai amonio junginiai: alkil-dimetil-benzilamonio chloridas);
OIT (2-oktil-2H-izotiazol-3-onas);
OPP (ortofenil-fenolas).
Be antimikrobinio poveikio ketvirtiniai amonio junginiai BAC turi savybę giliau įsiskverbti į pagrindą. BAC pagalba kitos veikliosios medžiagos giliau įsigeria į pagrindą ir gali efektyviau atakuoti pelėsius.
 

 

 

 

Elektroninė prekyba

IGIS RESTA 2011

 Atstovai:   Latvija                                        

                                                  

          perfex@inbox.lv

       Mob .tel. +371 292 49 272  

  

Dažai

Lubų ir sienų dažai
Mineralinių fasadų dažai
Medienos dažai
Metalo dažai

 

Gruntas

Sukibimą gerinantis gruntas
Silikoninis gruntas 
prieš dekoratyvinį tinką

Glaistai

Tradiciniai glaistai
Lengvieji glaistai
Glaistas gipskartonio siūlėms ir įtrūkimams

Lakai

Blizgus vidaus sienų lakas 
Matinis vidaus sienų lakas

 

 

Dekoratyvinis tinkas

Dekoratyvinis tinkas vidaus darbams 
Dekoratyvinis tinkas fasado darbams 
Silikoninis dekoratyvinis tinkas

 

Centrinis biuras, gamykla

 

I. KRIŠČIŪNO FIRMA "IGIS"

Tinklų g. 33, Panevėžys
Tel.  +370 45 584580
Faks. +370 45 584581
El. p. info@igis.lt
www.igis.lt

Specializuoti salonai

 

Ukmergės g. 283b, Vilnius 
Tel. 8-5-649-15155   
el. p. vilnius@igis.lt 
Darbo laikas: 
I - V 8 - 18 val.; VI 9 - 14 val.

 

Draugystės g. 13A, Kaunas             
Tel. 8-699-65528  
el. p. kaunas@igis.lt
Darbo laikas: 
I - V 8 - 18 val.; VI 9 - 14 val.

 

Šilutės pl.56, Klaipėda 
Tel./ faks. 8-652-14611   
el. p. klaipeda@igis.lt
Darbo laikas: 
I - IV 8 - 18 val.; V 8 - 17 val.; VI 9 - 14 val.

 

Klaipėdos g. 63, Panevėžys 
Tel. 8-685-25334  
el. p. panevezys@igis.lt
Darbo laikas: 
I - V 8 - 18 val.; VI 9 - 15 val.

 

 

© I. KRIŠČIŪNO FIRMA "IGIS" Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių tinklapių kūrimas www.proweb.lt web dizainas