Metalinių pavišių apsauga

Dekoratyvinės vidaus dangos suteikia estetinį vaizdą, užtikrina švarumą (galima plauti). Lauke dekoratyvinės dangos dar papildomai apsaugo pastato sienas. Metalams skirtų dangų pagrindinė funkcija ne dekoratyvumas o paviršiaus apsauga.

Metalo dažų funkcija – apsaugoti metalo paviršių nuo korozijos. Korozija –tai metalo oksidacija, kurio pasekmė rūdžių atsiradimas. Korozija didėja dėl šių veiksnių:

-         padidėjusio santykinio drėgnio ;

-         kondensacijos (kai paviršiaus temperatūra yra žemesnė už rasos tašką arba lygi rasos taškui.

                                     Santykinė oro drėgmė rasos taške yra 100 %.)

-         teršalų kiekio padidėjimas atmosferoje (koroziją sukeliantys teršalai gali reaguoti su plienu ir jo paviršiuje gali sudaryti nuosėdas)

 

Korozijos galimybė didesnė, kai aplinkos santykinis drėgnis yra didesnis kaip 80 % ir temperatūra aukštesnė kaip 0 %, bet jei aplinkoje yra teršalų ir hidroskopinių druskų (sieros dioksidų, chloridų, sulfatų) korozijos procesas vyksta, kai santykinis drėgnis žymiai mažesnis.

Korozijos greičiui taip pat turi įtakos konstrukcijos sudedamųjų dalių išdėstymas. Jei konstrukcija yra atviroje vietoje, koroziją skatina tokie klimato parametrai , kaip saulė, lietus, dujų ir areozolių pavidalo teršalai. Konstrukciją po stogu klimatas veikia mažiau. Pastatų viduje atmosferos teršalų poveikis mažesnis, nors tam tikrose pastatų vietose didelio korozijos greičio priežastis yra blogas vėdinimas, didelis drėgnis arba kondensacija.

Nustatant korozinius veiksnius būtina įvertinti vietinę aplinką ir mikroklimatą. Būdingas mikroaplinkos pavyzdys yra aplinka po tiltu (ypač virš vandens), uždarų baseinų palubyje, saulėtoje ir nesaulėtoje statinio pusėse.

 

Korozija (iš lot. corrosio) Metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas

                                              pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes.

Koroziškumas                   Aplinkos geba sukelti koroziją tam tikroje korozijos sistemoje

Korozijos sistema            Sistema,  susidedanti iš vieno ar kelių metalų ir iš visų aplinkos dalių, 

                                              turinčių įtakos korozijai.

Koroziniai veiksniai          Koroziją skatinantys aplinkos veiksniai      

Atmosfera                          Dujų ir paprastai taip pat aerozolių bei dalelių mišinys, esantis aplink

                                               tam tikrą objektą

Atmosferinė korozija       Korozija, vykstanti tam tikros temperatūros žemės atmosferos aplinkoje

Atmosferos tipas              Atmosferos apibūdinimas pagal joje esamus korozinius agentus ir jų

                                              koncentraciją

Kaimo atmosfera              Atmosfera, vyraujanti kaimo regionuose bei mažuose miesteliuose ir

                                               nežymiai užteršta tokiais koroziniais agentais, kaip sieros dioksidas ir

                                               (arba) chloridai.

Miesto atmosfera             Užteršta atmosfera, vyraujanti tankiai apgyvendintuose srityse,

                                               neturinčiose didelių pramonės objektų. Tokių teršalų, kaip sieros

                                               dioksidas ir (arba) chloridai, koncentracija vidutinė

Pramoninė atmosfera      Atmosfera, užteršta vietinės arba regioninės pramonės koroziją

                                              sukeliančiais teršalais (daugiausia sieros dioksidu)

Jūrinė atmosfera              Atmosfera virš arba arti jūros

Atmosferinė korozija yra vyksmas drėgmės plėvelėje, esančioje metalo paviršiuje. Korozijos greitis didėja dėl šių veiksnių: padidėjusio santykinio drėgnio; kondensacijos (kai paviršiaus temperatūra yra žemesnė už rasos tašką arba lygi rasos taškui); teršalų kiekio padidėjimo atmosferoje. Korozijos galimybė didesnė, kai aplinkos santykinis drėgnis yra didesnis kaip 80% ir temperatūra aukštesnė kaip 0ºC. Tačiau, jei aplinkoje yra teršalų ar higroskopinių druskų, korozijos procesas vyksta, kai santykinis drėgnis žymiai mažesnis. Jei konstrukcija yra atviroje vietoje, koroziją skatina tokie klimato parametrai, kaip lietus, saulė, dujų ir aerozolių pavidalo teršalai. Pastatų viduje korozijos priežastis yra blogas vėdinimas, didelis drėgnis arba kondensacija.

Vandens apsemtos konstrukcijos korozijai turi įtakos vandens rūšis –gėlas, sūrokas, sūrus,  deguonies kiekis vandenyje, jame ištirpusių junginių kiekis ir vandens temperatūra.

Grunte esančios konstrukcijos korozija priklauso nuo grunte esančių mineralų kiekio, vandens bei deguonies kiekio.

Specialūs atvėjai. Specialūs veiksniai tai veiksniai, lemiantys didelį korozijos pagreitinimą ir dėl kurių reikia ypač kokybiškai padengti apsauginę dažų sistemą. Tai - cheminiai veiksniai, kurie atsiranda vietovėse, kuriose esančios gamyklos į aplinką išskiria teršalus, - mechaniniai veiksniai atmosferoje dėl vėjo pustomų dalelių (pvz. smėlio) ir vandenyje dėl smėlio trinties, bangavimo, - kondensacijos veiksniai, jei konstrukcijos paviršiaus temperatūra kelias dienas išlieka žemesnė nei rasos taškas, - vidutinės ir aukštos temperatūros veiksniai (vidutinė laikoma temperatūra nuo +60ºC iki +150ºC, aukšta - nuo +150ºC iki +400ºC). Korozija prasideda kur kas greičiau, jei paviršių nuolat veikia mechaniniai ir cheminiai veiksniai. Pvz. tai būdinga plieninėms konstrukcijoms, esančioms prie žvyruotų, druska pabarstytų keliu. 

ISO 12944 atmosferinė aplinką klasifikuojama į šešias atmosferos koroziškumo kategorijas:

C1 labai žema; C2 žema; C3 vidutinė; C4 aukšta; C5-1 labai aukšta (pramoninė);

C5-2 labai aukšta (jūrinė)

Koroziškumo kategorijos nustatytos pagal standartinių pavyzdžių, pagamintų iš neanglingojo plieno ir (arba) cinko ir išlaikytų tiriamoje aplinkoje vienerius metus, masės arba storio sumažėjimą.

Plieninių ir cinkuotų standartinių pavyzdžių masės ir storio sumažėjimas kartais gali skirtis. Tokiu atvėju pasirenkama aukštesnio koroziškumo kategorija.

 

 

Koroziškumo kategorija	Masės sumažėjimas paviršiaus ploto vienetui (storio sumažėjimas) (po pirmųjų išlaikymo metu)						Vidutinio klimato būdingos aplinkos pavyzdžiai
	Neanglingasis plienas			Cinkas			Lauke	Patalpoje
	masės	storio		masės		storio
	sumažėjimas			sumažėjimas
	g/m2		µm	g/m2	µm
C1 labai žema	≤10		≤1,3	≤0,7	≤0,1		-	Šildomi pastatai, kuriose švari atmosfera.
C2 žema	>10 iki 200		>1,3 iki 25	>0,7 iki 5	>0,1 iki 0,7		Žemos taršos lygio atmosferos. Dažniausiai kaimo regionai.	Nešildomi pastatai, kuriuose vyksta kondensacija, pvz., sandėliai, sporto salės .
C3 vidutinė	>200 iki 400		>25 iki 50	>5 iki 15	>0,7 iki 2,1		Miesto ir pramoninė atmosferos, vidutinė tarša sieros dioksidu. Mažo druskingumo kranto sritys.	Gamybinės patalpos, kuriuose didelis drėgnis ir nedaug teršalų ore, pvz.maisto pramonės įmonės, skalbyklos, alaus daryklos, pieninės.
C4 aukšta	>400 iki 650		>50 iki 80	>15 iki 30	>2,1 iki 4,2		Pramoninė ir vidutinio druskingumo pakrantės sritys.	Chemijos pramonės įmonės, plaukiojimo baseinai, pakrančių laivai, ir prieplaukos.
C5-1 labai aukšta (pramoninė)	>650 iki 1500		>80 iki 200	>30 iki 60	>4,2 iki 8,4		Pramoninės sritys, kuriose didelis drėgnis ir agresyvi atmosfera.	Pastatai ar sritys, kuriuose beveik nuolat vyksta kondensacija ir yra didelė tarša.
C5-M labai aukšta (jūrinė)	>650 iki 1500		>80 iki 200	>30 iki 60	>4,2 iki 8,4		Aukšto druskingumo sritys pakrantėje ir atviroje jūroje.	Pastatai ar sritys, kuriuose beveik nuolat vyksta kondensacija ir yra didelė tarša.
PASTABOS: Pakrantės sričių karštose, drėgnose zonose masės ir storio sumažėjimas gali viršyti C5-M kategorijos ribas. Todėl šiose srityse konstrukcijoms apsaugines dažų sistemos turi būti parenkamos ypač atsargiai.

Kategorija	Aplinka	Aplinkos ir konstrukcijos pavyzdžiai
Im1 Im2     Im3	Gėlas vanduo Jūros ar sūrokas vanduo     Gruntas	Įranga upėse, hidroelektrinės. Uosto sritys: tokios konstrukcijos, kaip šliuzo vartai, užtvankos, molai; konstrukcijos atvoroje jūroje. Užkasti rezervuarai, plieniniai poliai, plieniniai vamzdžiai

	Neanglingasis plienas		Cinkas		Lauke	Patalpoje
	g/m2	µm	g/m2	µm
C1 labai žema	≤10	≤1,3	≤0,7	≤0,1	-	Šildomi pastatai
C2 žema	>10 iki 200	>1,3 iki 25	>0,7 iki 5	>0,1 iki 0,7	Dažniausiai kaimo regionai.	Nešildomi pastatai,
C3 vidutinė	>200 iki 400	>25 iki 50	>5 iki 15	>0,7 iki 2,1	Miesto ir pramoninė atmosferos.	Gamybinės patalpos.
C4 aukšta	>400 iki 650	>50 iki 80	>15 iki 30	>2,1 iki 4,2	Pramoninė ir vidutinio druskingumo pakrantės sritys.	Chemijos pramonės įmonės, plaukiojimo baseinai, pakrančių laivai, ir prieplaukos .
C5-1 labai aukšta (pramoninė)	>650 iki 1500	>80 iki 200	>30 iki 60	>4,2 iki 8,4	Pramoninės sritys, kuriose didelis drėgnis ir agresyvi atmosfera.	Vietos kuriuose beveik nuolat vyksta kondensacija ir yra didelė tarša.
C5-M labai aukšta (jūrinė)	>650 iki 1500	>80 iki 200	>30 iki 60	>4,2 iki 8,4	Aukšto druskingumo sritys pakrantėje ir atviroje jūroje .	Pastatai kuriuose beveik nuolat vyksta kondensacija ir yra didelė tarša.

 

ISO 12944 standarte specialūs veiksniai apibrėžiami kaip lemiantys didelį korozijos pagreitėjimą ir (arba) dėl kurių reikia ypač kokybiškai padengti apsaugine plėvele dažų sistema.

-         cheminiai veiksniai – korozija skatinama vietovėse, kuriose esančios gamyklos į aplinką išskiria teršalus (pvz., rūgštis, šarmus ar druskas, organinius tirpiklius, stipriai reaguojančias dujas ir dulkių daleles);

-         mechaniniai veiksniai – abrazyviniai veiksniai (erozija) atsiranda dėl vėjo pustomų dalelių (pvz., smėlio);

-         kondensacijos veiksniai – jei konstrukcijos paviršiaus temperatūra kelias dienas išlieka žemesnė nei rasos taškas, prasidėjusi kondensacija, ypaž nuolant besikartojanti (pvz., hidrotechniniuose įrenginiuose, ant vandens šaldytuvų vamzdžių), yra itin stiprus korozijos veiksnys;

-         vidutinės ir aukštos temperatūros veiksniai  - vidutinelaikoma temperatūra nuo+ 60° C iki 150° C, aukšta – nuo +150° C iki +400° C. Tokios temperatūros būna tik statant konstrukcijas ir jas eksploatuojant specialiomis sąlygomis (pvz. dengiant kelius asfaltu, plieno lakštų dūmtraukiai ir t.t.)

-         mišrieji veiksniai – jei paviršių nuolat veikiamechaniniai ir cheminiai veiksniai. Tai būdinga plieninėms konstrukcijoms, esančioms prie žvyruotų, druska pabarstytų kelių.Važiuojančios mašinos taško sūrų vandenį irsvaido žvyrą ant tokios konstrukcijos dalių. Kitos konstrukcijos dalys bus taškomos druskos purslais. Nustatyta, kad druskos purslų zona tęsiasi per 15 m nuo kelio.

 

Metalai, lydiniai ir metalinės dangos gali patirti atmosferinę koroziją, kai jų paviršius drėkinamas. Korozijos pobūdis ir korozijos poveikio greitis priklauso nuo korozijos sistemos, kurią sudaro:

-                                        metalai;

-                                        atmosferos aplinka (apibūdinama drėkinimo trukme ir elektrolito, susidarančio ant metalinio paviršiaus, chemine sudėtimi bei oro taršos tipu ir lygiu);

-                                        techniniai parametrai (konstrukcija, profilis ir masė, gamyba, sujungimo technika ir t.t.);

-                                        eksploatavimo sąlygos.

Metalų, lydinių ar metalinių dangų pasirinkimui ir pagamintų gaminių koroziniam atsparumui įtakos turi būtina eksploatavimo trukmė ir sąlygos, taip pat atmosferos koroziškumas.

 

ISO 12944 standarte nusakoma plieno konstrukcijų apsaugos nuo korozijos dažų sistemomis funkcija.

Tačiau šios sistemos neapsaugo nuo :

-                                        mikroorganizmų (jūros dumblių, bakterijų, grybelių ir t.t.);

-                                        chemikalų (rūgščių, šarmų, organinių tirpiklių, dujų ir t.t.);

-                                        mechaninių veiksnių (dilimo ir t.t.)

-                                        ugnies.

 

Taikymo sritis apibūdinama:

-                                        konstrukcijos tipu (aptariamos konstrukcijos , pagamintos iš anglingojo arba mažai legiruoto plieno, kurio ruošinių storis ne mažiau kaip 3mm);

-                                        paviršiaus tipu ir jo paruošimo būdu (nepadegti paviršiai;  paviršiai užpurkšti cinku, aliuminiu ar jų lydiniais; lydalinio cinkavimo būdu padengti paviršiai; elektrolitiškai cinkuoti paviršiai; termodifuziškai padengti paviršiai; laikinojo grunto danga padengti paviršiai; kiti dažyti paviršiai);

-                                        aplinkos sąlygomis (šešios atmosferos aplinkos koroziškumo kategorijos; tris kategorijos konstrukcijoms, apsemtoms vandeniu arba esančioms grunte);

-                                        apsauginės dažų sistemos tipu (taikomas daugeliui dažų produktų, kurie džiovinami arba kietinami esamomis aplinkos sąlygomis);

Netaikomas: miltelinėms dangų medžiagoms; kepinamiesiems emaliams; karštuoju būdu kietinamiesiems dažams; dangoms, kurių išdžiovintos plėvelės storis daugiau kaip 2 mm;

cisternųišklojoms; paviršiaus cheminio apdorojimo tirpalams-pvz. Fosfotavimo);

-                                        darbo pobūdžiu (taikomas naujo dažymo ir priežiūros darbams);

-                                        apsauginės sistemos patvarumu (nustato tris skirtingus patvarumo lygius - žemas, vidutinis ir aukštas).

 

 

Kadangi efektyvią apsaugą dažų sistemomis garantuojantis periodas paprastai yra trumpesnis už numatomą konstrukcijos naudojimo laiką, planavimo ir projektavimo stadijoje, turi būti pateiktas sprendimas, numatantis galimybę prižiūrėti arba atnaujinti dažų sistemas.

 

Patvarumas išreiškiamas trimis lygiais:

Žemas            (L) nuo 2 iki 5 metų

Vidutinis      (M) nuo 5 iki 15 metų

Aukštas        (H) daugiau kaip 15 metų

Patvarumo lygis nėra „garantinis laikas“. Patvarumas yra techninis sprendimas, kuris gali padėti savininkui vykdyti priežiūros programą. Garantinis laikas- tai sprendimas, kuris apibrėžiamas sutarties administravimo dalies skyriuose, ir yra teisinis subjektas. Garantinis laikas paprastai yra trumpesnis nei patvarumo lygis.

Ore džiovinami dažai , kai plėvelė susidaro, išgaruojant tirpikliams arba vandeniui ir tuo pačiu metu rišikliui reaguojant su oro deguonimi.

Būdingi rišikliai yra šie:

-                                        alkidas;

-                                        uretaninis alkidas;

-                                        epoksidinis esteris

Džiovinimo trūkmę, be kitų veiksnių, salygoja temperatūra. Reakcija su deguonimi gali vykti temperatūroje, ne žemesnėje kaip 0°C, nors ji vyksta ir žemesnėje temperatūroje, bet gerokai lėčiau.

Fizikiniu būdu džiovinami dažai. Šių dažų kompozicijoje lakiąją dalį gali sudarytitirpikliai arba vanduo.

Dažai vandens pagrindu – šiuose dažuose rišiklis yra disperguotas vandenyje.

Plėvelė susidaro garuojant vandeniui ir sulimpant (kolescuojant) disperguotam rišikliui. Procesas negrįžtamas, t.y. šios rūšies sausa danga negali būti disperguota vandenyje.

Būdingi rišikliai yra šie:

-                                        akrilo dispersijos;

-                                        vinilo dispersijos;

-                                        poliuretano dispersijos.

Džiovinimo trūkmę, be kitų veiksnių, sąlygoja oro judėjimas, santykinis drėgnis ir temperatūra. Džiovinimas gali vykti temperatūroje ne žemesnėje kaip plius 3°C, nors džiūsta ir žemesnėje temperatūroje, bet gerokai lėčiau.

Cheminiu būdu kietinami dažai. Bendruoju atveju šios rūšies dažai susideda iš pagrindinio ir kietinimo komponentų. Dažų plėvelė kietėja garuojant tirpikliui, jei jis yra, ir po to vykstančios cheminės reakcijos tarp pagrindinio ir kietinimo komponentų.

Šiems dažams priklauso epoksidiniai dvikomponenčiai dažai, poliuretaniniai dvikomponenčiai dažai ir dregme kietinami dažai.

 

Pašalinamosios medžiagos	Procedūra	Pastabos
Tepalai ir alyva	Valymas vandeniu       Valymas garais     Emulsinis valymas   Šarminis valymas         Valymas organiniais tirpikliais	Gėlas vanduo su ploviklių priedais. Gali būti naudojamas slėgis (<70 MPa). Nuplaunama gėlu vandeniu.   Gėlas vanduo. Jei pridedama ploviklių, nuplaunama gėlu vandeniu.   Nuplaunama gėlu vandeniu.   Aliuminio, cinko ir kitos panašios rūšies metalinės dangos yra linkusios korozijai, jei naudojami stipriai šarminiai tirpalai. Nuplaunama gėlu vandeniu.   Daugelis organinių tirpiklių yra kenksmingi sveikatai. Jei valoma audinių skiautėmis, jas dažnai keisti, nes priešingu atveju alyvos ir tepalų teršalai nebus pašalinti, bet tirpikliui išgaravus, pasiliks ant paviršiaus lipnios plėvelės pavidalu. Nuplaunama švariu vandeniu.
Vandenyje tirpūs teršalai, pvz., druska	Valymas vandeniu     Valymas garais   Šarminis valymas	Švarus vanduo. Gali būti naudojamas slėgis (<70 MPa).   Nuplaunama gėlu vandeniu.   Aliuminio, cinko ir kitos panašios rūšies metalinės dangos yra linkusios korozijai, jei naudojami stipriai šarminiai tirpalai. Nuplaunama gėlu vandeniu.
Valcavimo nuodegos	Ėsdinimas rūgštimi     Sausasis abrazyvinis srautinis valymas       Šlapiasis abrazyvinis srautinis valymas   Valymas liepsna	Paprastai negali būti atliekamas surinkimo-statybos aikštelėje. Nuplaunama gėlu vandeniu. Abrazyvai: šratai arba žvirgždas. Dulkių arba palaidų nuosėdų liekanos turi būti pašalintos nupučiant sausu, neužterštu alyva suslėgtuoju oru arba vakuuminio valymo būdu. Nuplaunama gėlu vandeniu.     Mechaninis valymas reikalingas, šalinant išdegimo proceso liekanas, susidariusias šalinant dulkes ir palaidas nuosėdas.
Rūdys	Tos pačios procedūros, kaip ir valcavimo nuodegoms, ir: Valymas elektriniais įrankiais             Srautinis valymas vandeniu     Taškinis srautinis valymas	Mechaniškai gali būti šveičiami plotai, kuriuose yra palaidų rūdžių. Šlifavimas gali būti naudojamas šalinant stipriai su paviršiumi sukibusias rūdis. Dulkių ir palaidų nuosėdų liekanos turi būti pašalintos.   Pašalinamos palaidos rūdys. Plieno paviršiaus profilis nepasikeičia.   Rūdys pašalinamos tam tikroje vietoje.
Dažų dangos	Nuėmimas                 Sausasis abrazyvinis srautinis valymas         Šlapiasis abrazyvinis srautinis valymas   Srautinis valymas vandeniu         Nupučiamasis srautinis valymas     Taškinis srautinis valymas	Pastos tirpiklių pagrindu jautrioms organiniams tirpikliams dangoms. Liekanos pašalinamos, plaunant tirpikliais. Šarminės pastos dangoms, kurios chemiškai skyla. Kruopščiai nuplaunama švariu vandeniu. Dažų dangos nuėmimo metodas tinka mažiems plotams.   Abrazyvai: šratai arba žvirgždas. Dulkių arba palaidų nuosėdų liekanos turi būti pašalintos nupučiant sausu, neužterštu alyva suslėgtuoju oru arba vakuuminio valymo būdu.   Nuplaunama gėlu vandeniu.     Pašalinamos silpnai sukibusios dangos. Stipriai sukibusios dangos gali būti valomos ultraaukšto slėgio (<70 MPa) vandens srautu.   Pašalinamos dangos paviršiaus šiurkštumas arba išorinis perteklinis dangos sluoksnis.   Dangos pašalinamos tam tikroje vietoje.
Cinko korozijos produktai	Nupučiamasis srautinis valymas     Šarminis valymas	Cinko nupučiamasis srautinis valymas atliekamas, naudojant aliuminio oksidą (korundą), silikatus ar olivino smėlį.   Cinko korozijos taškinės vietos valomos naudojant amoniakinį 5 % tirpalą ir kartu sintetinės medžiagos kempines su abrazyvų intarpu. Šarminiai valikliai gali būti naudojami dideliuose plotuose. Kai yra didelis pH, cinkas linkęs korozijai.

 

Svarbiausias metalo paviršiaus paruošimo tikslas – pašalinti teršalus ir užtikrinti patenkinamą dažų ir metalo adheziją. Ruošiant paviršių taip pat sumažinamas koroziją sukeliančių teršalų kiekis.

Apibrėžimai

Rūdys 
regimi korozijos produktai, juodųjų metalų atvėju susidedantys daugiausia iš hidratuotų geležies oksidų
Valcavimo nuodegos 
storas oksidų sluoksnis, susidaręs gaminant karštuoju būdu arba termiškai apdorojant plieno gaminius
Baltosios rūdys 
cinkuoto paviršiaus korozijos produktai nuo baltos iki tamsiai pilkos spalvos
Abrazivinis srautinis valymas 
paviršiaus poveikis didelės kinetinės energijos srautinio valymo abrazyvu srautu  

Paviršiaus paruošimo laipsniai  srautiniu valymu žymimi Sa.        

Standartinis paruošimo laipsnis	Paviršiaus paruošimo metodas	Pagrindiniai paruošto paviršiaus bruožai pagal ISO 8501-1	Taikymo sritis
Sa1	Srautinis valymas   lengvas         kruopštus               labai kruopštus               iki vizualiai švaraus plieno	Paviršiuje vizualiai neturi matytis tepalų, riebalų ir kitų teršalų. Pašalintos silpnai sukibusios su paviršiumi valcavimo nuodegos, rūdys, dažų dangos ir pašalinės medžiagos.	Paruošiami šie paviršiai: -nepadengtas plienas; -padengtas plienas, jei dangos pašalintos, pasiekiant tam tikrą lygį, atitinkantį nurodytą paruošimo laipsnį.
Sa2		Paviršiuje vizualiai neturi matytis tepalų, riebalų ir kitų teršalų. Pašalinta dauguma sukibusių su paviršiumi valcavimo nuodegų, rūdžių, dažų dangų ir pašalinių medžiagų. Bet kokie likę teršalai turi būti stipriai sukibę su paviršiumi.
Sa2½		Paviršiuje vizualiai neturi matytis tepalų, riebalų ir kitų teršalų. Pašalintos sukibusios su paviršiumi valcavimo nuodegos, rūdys, dažų dangos ir pašalinės medžiagos. Bet kurių teršalų liekanų pėdsakai turi atrodyti tik kaip neryškios taškų ar juostelių pavidalo dėmės.
Sa3		Paviršiuje vizualiai neturi matytis tepalų, riebalų ir kitų teršalų. Pašalintos sukibusios su paviršiumi valcavimo nuodegos, rūdys, dažų dangos ir pašalinės medžiagos. Paviršius turi būti vienodai metalinės spalvos.

Paviršiaus paruošimo  laipsniai rankiniais ir elektriniais įrankiais žymimi St.

 

Standartinis paruošimo laipsnis	Paviršiaus paruošimo metodas	Pagrindiniai paruošto paviršiaus bruožai pagal ISO 8501-1	Taikymo sritis
St2	Kruopštus valymas rankiniais ir elektriniais įrankiais	Paviršiuje vizualiai neturi matytis tepalų, riebalų ir kitų teršalų. Pašalintos silpnai sukibusios su paviršiumi valcavimo nuodegos, rūdys, dažų dangos ir pašalinės medžiagos.	Paruošiami šie paviršiai: -nepadengtas plienas; -padengtas plienas, jei dangos pašalintos, pasiekiant tam tikrą lygį, atitinkantį nurodytą paruošimo laipsnį.
St3	Labai kruopštus valymas rankiniais ir elektriniais įrankiais	Paviršiuje vizualiai neturi matytis tepalų, riebalų ir kitų teršalų. Pašalintos silpnai sukibusios su paviršiumi valcavimo nuodegos, rūdys, dažų dangos ir pašalinės medžiagos. Tačiau šis paviršius turi būti apdorojamas kur kas kruopščiau, nei St2 laipsnio paviršius, kurio metalinis spindesys atsiranda nuo metalinio pagrindo.